04.23
Vienas kito glėby…
Manoji Širdgėla nakty slypi…
Būnant su Tavimi net bėdos tyli…
Ant aukščiausio kalno užlipęs noriu klykti…
“Kartu - nors ir į patį Pasaulio kraštą vykti”…
Mūsų Meilė it Saulė švyti…
Ir Žmonės aplink mus…rodos…liaunasi pykti…
Jiems iš to pavydo net seilės ima tįsti…
Kad mūsų Jausmai vienas kitam vis labiau plyti…
Esant mums drauge augalai į dangų veržiasi išdygti…
Ir niekam į galvą nešauna stengtis įtikti…
Svetur Optimizmas stoja nykti…
Kai drąsiai žengiame Laimės pasitikti…
Niekas negali vienas kitam taip tikti…
Kaip kad mudu abu vienas kito glėby…
(2008.09.30 08:56)
Tu mano Gyvenimo dalis…
Užaugintų minčių kvartale…
Mano Siela sirpo joje…
Saulės spindulių apsuptyje…
Tavo Sielą klaidžiojo šalia…
Susitikom lietui lyjant…
Vėjui siaučiant kieme…
Dangus verkė Diaugsmo ašaromis…
Vėjas šoko su mumis drauge…
Minčių kvartale…
Mūsų delnuose…
Visa mūsų Ateitis…
Po Meilės šakų pradėta brandint…
Vienas + du + trys…
Tu mano Gyvenimo dalis…
(2007.04.28 09:58)
Ramstis…
Kartais medžiai it naktis sustingę…
Užuovėjos neradę dienos šurmuly…
Glaudžiasi prie Tavo skruostų…
Rasdami Ramybę Tavo širdy…
Jiems užtenka nuleisti pavargusias šakas…
Ir Tu jau pagalbon leki..
Aš žinau…kad Tu ieškosi Laimės…
Neapleisdama Tikėjimą šerdžių tvirtumu…
Su Tavim vėjas rečiau medžius drasko…
Ir naktimis ne TAIP Jiems baugu…
Su Tavim lapų šlamesys atneša sapną…
Ir paukščių giesmės skambesnės ant šakų…
Kiekvienas kas Tave pažįsta…
Gali vadinti save Tavo medžiu…
(2007.03.04 11:09)
Sninga…
Sninga jausmais…
Ant Tavo žodžių ištartų…
Kuriuos praeitam sapne…
Žaliajam slėny radom vaikščiodami abu…
Aš nežinau kada susituoksime su Dangumi…
Sninga Žvaigždėm - aš su Tavimi…
Ateities toliai lyg rūko užgaubti…
Man gera čia…dabar…su Tavimi…
Lai išvysta mano Angelas Tave…
Demonai lai slepiasi savo pragare…
Aš apgaubiu Pasaulį…savo delnuose…
Sninga…sninga…ant mano širdies…
Aš devintame danguje…
Kai apkabini Tu mane…
(2007.01.18 09:25)
Mūsų mintys braido kartu…
Papasakoki apie rūką…sniegą…
Apie vaikystėje mindžiotas freskas…
Ryto saulės nutviekstas pievas…
Kaip Tavo mintyse braidė vėjas…
Paimiki Tikėjimo Tiesą…
Ir supažindink mane su savo Šviesa…
Su ryto saulės nutviekstom pievom…
Kai Tavo mintyse braidė vėjas…
Sučiupki ta jaunatvės Aistrą…
Ir lai būkime kartu…kur…
Ryto saulės nutviekstoje pievoje…
Mūsų mintys braido kartu…su vėjum…
Man vienas Tavo apakabinimas -. ..
Naujo Pasaulio Atsiradimas…
(2006.09.23 10:35)
Man reikia Tavęs…
Tiesiau kelius į rytojų…
Kad vienu mostu atskleisčiau rojų…
Kad sukurčiau laivą…kaip Nojus…
Kuris išgelbėtų visus jausmus…manuosius…
Dabar tiesiu tiltą link Meilės…
Kad vienu žingsniu pasiekčiau Tavo ranką…
Įsikibčiau į ranką it mažas vaikas…
Kuris be artimo Meilės - tarsi akmuo žydi…
Tyliai atsimerkiu į upę…
Kurioje Tu man sakei Tiesą trupią…
Aš pradėsiu tikėti sapnais…
Kuriuos Tu pradėjai man naktimis dažyti su Žvaigždėm…
Man nereikia nieko iš Tavęs…
Man reikia…Tavęs…
(2006 08 14)
Tamsą pasitinkant…
Būk ramus kai vėjas glosto Tavo švelnų veidą…
Atsipalaiduoki kai saulė leisis į jūros glėbį…
Nusišypsok kai ašara rieda Tavo skruostu…
Ir pažvelki akies krašteliu į šviesesnį rytojų…
Surask danguje vilties žvaigždę…
Ir palieski purios svajonės skraistę…
Pajusk kad tamsa TIK šiltų jausmų kupina…
Juk Meilės žiedui tereikia Mylimo Žmogaus širdies…
(Semike & Meiliukas, Šiaurinis Ragas 2006 05 07 22:32)
Rudens Grožio žagtelėjimas…
Kartus vėjelis gaudo auksą…
Keldamas danguj erdves…
Užmarštin pavasario gėrybes…
Padžiuginus akį vaniliniu Grožiu…
Mirgesys spalvų spektro…
Funkciniam grafiko parkete…
Tylos geismo įtampa…
Tarp spalvingų šešėlio akių…
Nakties tyrumo esmėje…
Žibintų pavydo terpėje…
Žaliuoja rudens Gėrybės…
Priversdamos širdį sušilt…
Dažnai rudenio medžiai…
Atima visa sukauptą žadą…
(Vilniaus Pedagoginis Universitetas, žvilgsnis pro langą… 2005.10.19 )
Kad TIK Tu būtum Laiminga…
Jei padovanočiau rožę…
Pasakytum: “Svajinga”…
Jei paliesčiau lūpas…
Pasakytum: “Aistringa”…
Jei gerbiu Draugystę…
Tu nustembi šią retinybe…
Jei dovanoju Tau Meilę…
Tu nustelbi mane savo atsakymu…
Jei stipriai apkabinčiau…
Pasakytum: “Įtikinama”…
Jei virsčiau vėjum…
Pasakytum: “Audringa”…
Viską pasakysiu…padarysiu…
Kad TIK Tu būtum Laiminga…
(2005.02.24 11:50)
Varleetei…Sonetas(3)…
Jei niekada nebe išvysiu saulėlydžio…
Nebegalėsiu regėti…rasos akių…
Ar galėsiu tada pasakyti…
Kad aklas šiam pasauly esu…?…
Jei niekada nebe užuosiu gėlių aromato…
Nesuprasiu Meilės kvapo…
Ar išdrįsiu tada pasakyti…
“Šis pasaulis nemielas širdžiai”…?…
Jei niekada nebegalėsiu tylėti…
Tyloje pasaulį lytėti…
Jei niekuomet nebegalėsiu mylėti…
Kam tuomet užuosti ir regėti…?…
Jei Meilė išnyksta bangoje…
Tai kodėl ją jūra nešiojąs audrose…?…
(Lietuvių pamoka… 2004.12.20 13:12)
Nuvesk…nuvesk mane…
Nuvesk…nuvesk mane kur liepos šnara…
Kur upelis rangiai teka…
Kur mano atmintis mena…
Senos jaunystės laimingą kelią…
Nuvesk…nuvesk mane kur saulė leidžiasi…
Nupiešdama danguj didinga meną…
Nuvesk mane kur vėjas gena…
Krentančius lapus ant kelio…
Nuvesk…nuvesk mane kur miškas šnabžda…
Taip svajingai atimdamas žada…
Ir į tas apsnūdusias lankas…
Kur širdis giedojo pirmosios Meilės giesmes…
Nuvesk…nuvesk mane kur mintys lekia…
Į neištirtą…paslaptingą pasaulį…
Ir į gimstančias naktis…
Kuriuose Ramybė visada randi…
(Kaimas…Trobelėje… 2004.07.09 14:25)
Ilgiuosi…viliuosi…tikiuosi…
Ilgiuosi tų nepaprastai paprastų akių…
Kurios mane vilioja pabūt dar minutėle kartu…
Tarsi liepa - jausmai Jos linguoja…
Ir man TAIP gera gulėti Jos pavėsy…
Viliuosi dangaus spindėjimu…
Tarsi Tavo žaismingumo įsikūnijimu…
-Mhm…matau Tave - ta žvaigždę…
Baiki mirksėti - gi žinai kad atsispirti neišeina…
Tikiuosi vieną dieną tapsi drugiu…
O aš pieva…lauko gėlių…
Galėsiu Tavo Laisve žavėtis…
Ir naktimis glostyti Tave savo žiedlapiais…
Man vienas Tavo žvilgnis…vienas žodis…
Brangesnis už visus pasaulio lobius…
(2006 07 23)
The One…
Kai saulė leisis į jūrą…
Ir bus tamsu…tamsu…
Aš uždegsiu Tavo širdy žvakutė…
Ir sušilsime mes abu…
Ir kai saulė užmigs jūroje…
O mums abiems bus šilta ir jauku…
TIK tada aš suprasiu…
Kad Tu esi man Vienintelė(-is) iš visų…
Meiliukas & Smilga
(Plateliai…stovykla… 2004.07.27 12:24)
Švelniai…švelniai…
Tyliai…tyliai…prie Tavęs prieinu…
Švelniai…švelniai…apkabinu…
Tyliai…tyliai…sukuždu…
“Švelniai…švelniai…Tave Myliu…”…
Tyliai…tyliai…savo širdelės stygas paliečiu…
Švelniai…švelniai…garsai pasklinda visur…
Tyliai…tyliai…Tau skiriu…
Šiuos švelniausius žodžius…
(2004.07.21 13:23)
Myliu Tave…
Myliu Tave nes esi…
Miela…šilta…jautri…
Atvira…kilni…rami…
Smalsi…nuostabi…stropi…
Pastabi…pasitikinti savimi…
Geniali…maloni…mandagi…
Drasi…dosni…daili…
Patraukli…kantri…narsi…
Visapusiška…laisva…rimta…
Gailestinga…dėmesinga…dora…
Stebuklinga…slėpinga…paprasta…
Šiuolaikiška…rūpestinga…linksma…
Komunikabili…įžvalgi…atidi…
Patarianti…paraginanti…uoli…
Užjaučianti…ugninga…vikri…
Samprotaujanti…spindinti…žavi…
Entuziastinga…elegantiška…aktyvi…
Supratinga…fantastiška…kukli…
Kūrybinga…išmintinga…drovi…
Įspūdinga…ryžtinga…darbšti…
Sultinga…slepinga…sauni…
Temperamentinga…tvarkinga…taiki…
Talentinga…teisinga…žvali…
Emocinga…saikinga…pastabi…
Humoristiška…išradinga…kantri…
Motyvuota…mylima…nuoširdi…
Harmoninga…įkvepianti…kruopšti…
Geradarė…gerbianti…pažangi…
Savarankiška…savanoriška…subtili…
Svajinga…nenuspėjama…nuovoki…
Ištikima…optimistiška…atkakli…
Realistiška…sąžininga…iškalbi…
Nekerštinga…principinga…atlaidi…
Paslaptinga…talentinga…įdomi…
Sąmojinga…išradinga…nuostabi…
Meniška…atsakinga…puiki…
Protinga…praktiška…drasi…
Iniciatyvinga…dėkinga…atsargi…
Visapusiška…išklausianti…prakilni…
Mylinti…besikeičianti…apsukri…
(2004.07.04 09:34)
Prie fontano…
Žmonės vaikšto lėta…
Jiems patinka ši vieta… (K)
Nes Ramybė čia yra…
Nuostabi ir šilta… (K)
Fontano lašiukai tai leidžiasi greita…
Užmerkus akis matau Tave… (K)
Ir man TAIP gera būti drauge…
Nes mano širdis Meiles kupina… (K)
Saulės spindulėliai šildo mane…
Kaip kad Tavoji Meilė - mane… (K)
Vėlei užmerkus akis matau Tave…
Ačiū kad esi su manim…drauge… (K)
(Katytė & Meiliukas prie fontano…2004.07.02 15:36)
Pasiilgau Taves…
Pasiilgau Tavęs kaip rožių laukas…
Pasiilgsta šilto lietaus…
Pasiilgau Tavęs kaip saulės spindulėlis…
Pasiilgsta ryto aušros…
Pasiilgau Tavęs kaip naktis…
Pasiilgsta vakaro tamsos…
Pasiilgau Tavęs kaip angelas…
Pasiilgsta sąžinės švarios…
Pasiilgau Tavęs kaip vėjas…
Pasiilgsta skraidymo rožių lauke…
Pasiilgau Tavęs kaip bangos…
Pasiilgsta pabūti galingose audrose…
Pasiilgau Tavęs kaip žuvėdros…
Pasiilgsta skrydžio svaigaus…
Pasiilgau Tavęs kaip Narcizas…
Pasiilgsta savo atspindžio Gražaus…
Pasiilgau Tavęs kaip debesys…
Pasiilgsta vėjo palankaus…
Pasiilgau Tavęs kaip siela…
Pasiilgsta Meilės TIKROS…
Pasiilgau Tavęs kaip aidas…
Pasiilgsta kelio tolimais….
Pasiilgau Tavęs kaip miškas…
Pasiilgsta lakštingalų giesmes…
Pasiilgau Tavęs kaip sapnas…
Pasiilgsta kerinčių vaizdų…
Pasiilgau Tavęs kaip akys…
Pasiilgsta saulėlydžio nuostabaus…
Pasiilgau Tavęs kaip Muzika…
Pasiilgsta garsų harmonijos skambios…
Pasiilgau Tavęs kaip upelis…
Pasiilgsta čiurlenimo jautraus…
Pasiilgau Tavęs kaip vaikas…
Pasiilgsta savo mamos…
Pasiilgau Tavęs kaip laužas…
Pasiilgsta ugnies tyros…
Pasiilgau Tavęs kaip bitės…
Pasiilgsta hektaro saldaus…
Pasiilgau Tavęs kaip medis…
Pasiilgsta savo vaisiaus brandaus…
Pasiilgau Tavęs kaip kavos puodelis…
Pasiilgsta karštos kavos…
Pasiilgau Tavęs kaip kalinys…
Pasiilgsta jam Laisvės brangios…
Pasiilgau Tavęs kaip rožė…
Pasiilgsta saulės spindulių…
Pasiilgau Tavęs kaip jūreivis…
Pasiilgsta savo gimtų namų…
Pasiilgau Tavęs kaip žuvis…
Pasiilgsta šiltų srovių…
Pasiilgau Tavęs kaip rūkas…
Pasiilgsta klaidžiojimu niekur…
Pasiilgau Tavęs kaip rojus…
Pasiilgsta nuostabių žmonių…
Pasiilgau Tavęs kaip Tiesa…
Pasiilgsta teisingai žodžių ištartų…
Pasiilgau Tavęs kaip mokinys…
Pasiilgsta atostogų ilgų…
Pasiilgau Tavęs kaip kačiukas…
Pasiilgsta meilių akių…
Pasiilgau Tavęs kaip žvaigždės…
Pasiilgsta beribio dangaus…
Pasiilgau Tavęs kaip mano ausys…
Pasiilgsta Romantiškos dainos…
Pasiilgau Tavęs kaip lūpos…
Pasiilgsta bučinio saldaus…
Pasiilgau Tavęs kaip žemė žiema…
Pasiilgsta žolės žalios…
Pasiilgau Tavęs kaip kad…
Pasiilgti temoku Aš…
Pasiilgau Tavęs…
Pasiilgau…išties…
(2004.06.22 20:53)
Tave…
Naiviai ir švelniai…nepastebimai…
Gatvių šviesa…krenta ant manęs…
Gintariniai veidai…gatvių šviesoje…
Niekados neįspėtų…kad myliu aš…
Ir kai nueinant žibintų šviesa…
Pradings…tamsos glėbyje…
Ašarą nubrauksiu iš Laimės…slapčia…
Kad Laimė nesužinotų…kad myliu aš…
(Vasaros Koncertų Estrada… 2004.04.29 11:55)
Mudu du su Meile kartu…
Kaip gera kai Tu šalia…
Kai esi mano glėbyje…
Kai galiu Tave apkabinti karštai…
Kai mane užlieja šilti jausmai…
Tikiu…mes busim abu…
Stebėdami saulėlydį…vienu du…
Kai aplinkui nebus žmonių…
Kai busim TIK aš…ir Tu…
Uždegsiu aš Meilės žvakutę…
Šviečiančią musu širdyse…
Kuri kas rytą ir vakarą kartotų…
Žodžius…mūsų Meilės amžinos…
(Meiliukas & Vienintelė… 2004.04.06 21:59)
Pagalvojo dangus…
Koks aš gražus…
Ir koks aš naivus…
Pagalvojo dangus…
Skrisdamas pas mus…
Kam man medus…
Sirupas skanus…
Jei skrendantis dangus…
Vienodai saldus…
Skrendu pas mažus…
Ir tokius meilius…
Pagalvojo dangus…
Skrisdamas pas mus…
(2004.02.17 15:39)
Žiedas…
Kai žybuoklės nakties valsą šoks…
Žolė…nekantriai lauks ryto rasos…
Nuskinsiu Tau rožės žiedą…
Raudona…švelnu…lyg iš sapno “lieta”…
Žiedą…pilna Meilės…nuoširdumo…
Švelnumo…Vilties…Supratingumo…
Žiedą…skleidžianti Meilę į visas puses…
Žiedą…skirta TIK Tau…
Įteiksiu žiedą saulei leidžiantis…
Kai liksime pajury TIK dviese…
Kai žybuoklės nakties valsą šoks…
Žolė…nekantriai lauks ryto rasos…
(2004.01.15 22:18)
Meilė…
Šviesesnė už pavasario saulę…
Paprastesnė už jūros bangas…
Tauresnė už visų didvyrių sielas…
Stipresnė už tūkstantmečių audras…
Tvirtesnė už ugnikalnio uolienas…
Skambesnė už lakštingalų giesmes…
Dosnesne už Gamtą…
Mielesnė už saulėlydžio liepsnas…
Protingesnė už Saliamoną…
Drasesnė už Cezario mintis…
Poetiškesnė už Šekspyrą…
Galingesnė už Dzeuso Jėgas…
Kad ir kas bebūtų…ir kur ji…
Ar širdy…ar danguj besirastų…
Ji yra viskas…dėl ko mes gyvenam…
Kvėpuojam…šypsomės…juokiamės…
Vardan Meilės moterys gimdo vaikus…
Vyrai dirba sunkiausius darbus…
Vardan Meilės Žmonės gerbia kitus…
Stengiasi…kad pasaulis būtų Gražus…
(2003.12.07 15:00)
Jausmas…
Gražus juokas sapne…
Ir virtęs rožėmis vanduo…
Skaisti saulė širdyje…
Ir paskendęs mėnuo. glėbyje..
Naivus Žmonių mąstymas…
Ir apkerpėję jausmai…
Tuščias triukšmas ore…
Ir sušalę vargai…
Mažo pasaulio gimimas…
Ir nematoma Tiesa…
Grakštus Žvaigždžių spindėjimas…
Ir skęstanti Tamsa…
(2003.08.25 09:09)
Įvairių žmonių poezija:
Komplimentai
Jei kaklas grakštus
Ir skruostai išbalę,
Mes moteriai sakom:
„Tu mano gulbele! “
Jei glaustos, murkuoja
Lipšni nematytai,
Mes moteriai sakom:
„Tu mano katyte! “
O jei darbšti ji
Be krašto, be galo,
Mes moteriai sakom:
„Tu mano bitele! “
Jei čiauška - žvirblelis,
Jei čiulba - lakštutė.
Tarsi pasamdyti
Epitetai budi.
O jei supykstam,
Jei ūpas sugenda -
Ir tąsyk lengvai mes
Žodelį surandam.
Žirafomis virsta
Grakštuolės gulbės.
Bitelė - bobše,
Kuriai rūpi tik bulvės.
Matyt, ir katytės
Prasti reikalai.
Jei sakom: „Na ko
Lyg smala prisvilai! “
Jei čiauška: „Patauška! “
Dainuoja: „Ko bliauni! “
Ir karvės, ir ožkos
Bandom atkeliauja.
O moteris jaudinąs,
Graužia nagus.
Jinai ne žvėris
Ir ne paukštis. Žmogus.
(Autorius nežinomas)
Nemyliu nieko…
Nemyliu nieko nieko
ir nemylėsiu niekados, -
pasakė Pūkuotukas,
užlipęs ant tvoros. -
O jei ką nors pamilsiu,
iškart nebemylėsiu,
užmerksiu akį vieną
ir greitai pasislėpsiu.
Nes man Knysliukas sakė,
kad meilė - negerai.
Tai panašiai kaip gripas,
sklerozė ir tymai.
O nulėpausis tarė,
kad meilei reik aukos,
dalintis balionėliais,
medum ir visa kuo.
Medaus oj niekam niekam
neduosiu niekados,
todėl ir nemylėsiu,
o būsiu ant tvoros.
(Autorius nežinomas)
Be Tavęs…
Be tavęs - tik pilkas akmenėlis,
Tik begęstanti ugnelė pakely,
Be tavęs - tik slystantis šešėlis
Vakarėjančiame vandeny.
Tik trapus grumstelis vidur kelio,
Tik takelio siauro atplaiša,
Be tavęs esu tiktai dulkelė
Šalto vakaro pabaigoje.
(Eglė Brazdžiūnienė)
Bučinys
Bučinys -
Kad prakalbėtum,
Kai per daug slogi tyla.
Bučinys -
Kad patylėtum,
Kai šneka nebemiela.
Bučinys -
Kad atsibustum
Iš sapnų ir nebūties.
Bučinys -
Kad vėl užpūstum
Žiburį…
Labos nakties!
Bučinys -
Atskleidęs tiesą.
Įspėjimo bučinys, -
Kad žinotum, jog išblėso
Tavo židinio ugnis.
Bučinys -
Aistrų verpetas.
Bučinys -
Tyli versmė.
Viešas pergalės paradas.
Šventas aktas.
Nuodėmė.
Bučinys -
Pasidavimas.
Atspaudas:
Tu kalinys!
Bučinys -
Šviesus žaidimas.
Juodas judo bučinys.
Bučinys -
Bjauri vagystė.
Ar gražiausia dovana.
Nuoširdumas.
Apgavystė.
Meilės prievolė.
Daina.
Niekas bučinys.
Ir viskas.
Žmogų prikelia
Arba
Jį pražudo…
Bučinys juk daugiareikšmis,
Kaip kalba.
(Algimantas Baltakis “Bučinys”)
Vakarais, kai ima greitai temti…
Vakarais, kai ima greitai temti
Kai šešėliai vaikščioja kieme
Noris galvą rankomis paremti
Ir ilgai kalbėtis su žeme
(Justinas Marcinkevičius)
14 sonetas
Neaiškus man dangaus takai žvaigždėti…
Juos įskaityti nelengva man yra…
Aš nemokėčiau iš Žvaigždžių nuspėti…
Kada bus karas…maras ar sausra…
Aš nežinau…ką mums Likimas žada…
Ar giedrą…ar perkūnus ir žaibus…
Kur ir kada mes galim laukti bado…
Kuris valdovas Laimingesnis bus…
Ne…nieko neatskleis padangių toliai…
Bet Tavo akys tyliai sako man…
Kad Gėris ir Tiesa gyvens lyg broliai…
Jei Tu nenusineši Jų kapan…
Lai jie nedingsta su Tavim kartu…
Lai aš nebūsiu pranašu piktu…! …
(Viljamas Šekspyras… 14 sonetas)
Dainuokit Meilės giesmę…
Dainuokit meilės giesmę…miškai…kalnai ir upės…
Dainuokite visi kartu – ir Žmonės…ir Gamta…
Ir jauskit…kaip iš Laimės širdis krūtinėj supas…
Ir netikėkit tais…kas sako: Meilė negyva…
Dainuokit Meilės giesmę…įdėję savo Sielą…
Kaip atiduoda medžiai vėjui paskutinius lapus…
Kaip upės atiduoda saulei paskutinį lašą…
Kaip paskutinį kvapą Meilei atiduos žmogus…
(Autorius nežinomas)
Visa kas tikra…ateina tyliai…
Tyliai prinoksta vaisiai…
Lapai krinta ramiai…
Be garso juos uždengia sniegas…
Patylom užšąla ežeras…
Tylus ir prasidejimas…
Nerėkia saulės šviesa…
Niekas negirdi kaip tirpsta sniegas…
Visos žolės ateina iš žemės be žodžių…
Kai skleidžiasi žiedai - nedunda padangė…
Viskas kas tyra - tylu mūsų ausiai…
Negirdi Žmogus…
Ką patiria Jausmas…
(H.Kalan)
TIK dėl Tavęs…
Jei aš Tave sutikčiau…
Audringą…juodą naktį…
Ir tamsoje nepamatyčiau…
Nei Tavo mielo veido…
Nei nuostabių akių…
Nei iš širdies gelmių…
Išspinduliuoto Meilės žvilgsnio…
Nei iš lūpų sudrėkintų…
Gaivaus kaip ryto saulė šypsnio…
Jei aš nei Tavo rankos nepaliesčiau…
Kuri kaip stebuklinga paukštė…
Švelniu sparnu šilkinėm plunksnom…
Mane per sapną glamonėjo - vis tiek…
Širdis Džiaugsmu pradėtų plakti…
Ir aš Tave pašaukčiau…
Skambiu kaip Muzika vardu…
Ir pasakyčiau…
Kad tą audringą…juodą naktį…
TIK dėl Tavęs širdis…
Džiaugsmu pradėjo plakti…
(Vincas Mykolaitis-Putinas)
Aš vėl galiu…
Jei žvarbūs vėjai pučia ir sninga…
Jei Tu sušalęs ir nelaimingas…
Jei vėl kažkas užmynė ant kojos…
Jei praeitą naktį blogai miegojai…
Nesiraukyk ir nedejuok…
Linksmai visiems nusišypsok…
Ir garsiai pakartok…
Aš vėl galiu svajot…skrajot…
Dainuot…kvailiot…basom bėgiot…
Po šaltą baltą purų sniegą…
Aš ieškau Tavęs…
Tu ieškai manęs…
(Autorius nežinomas)
Sėkmė aplanko…
Sėkmė aplanko tą…
Kuris gerai dirba…
Dažnai juokiasi…
Ir daug myli…
(Elberto Hubarto)
Bendravimas…
Aš Tau švilpiau į ausį…
Tu man švilpei į ausį…
Vaikštom abu priekurčiai…
Bet ėmėm viens kitą jausti…
Žinau…pašvilpsi į antrą…
Ir aš Tau pašvilspiu į antrą…
Kai Žmonės nori bendrauti…
Formų visada suranda…
(Rimantas Klusas)
Rankos…
Ar jūs matėte vėtroje skrendantį medį…?…
Medis savo šakas lyg žaliuosius sparnus…
Saulen išskleidė…žalią krūtinę atstatė…
Ir kaip paukštis plasnoja per balų klanus…
Medis atremia žaibą ir sugeria liūtį…
Ir graužia vanduo jo gruoblėtas šakas — …
Tarsi prakaitas ima vingiuodamas srūti…
Per sunkiai išdirbtas gyslotas rankas…
Ir…išskleidęs šakas…kurios skerdeja…skyla…
Jis suošia…nors nuovargis lenkia pečius…
Medis dirba šakom — jis nuo žemės pakyla…
Nes jis žino…kad dirbdamas jis nenudžius…
Ir…atrėmęs žaibus…šaltą liūtį ir vėją…
Išvaikęs tuos debesis — juodus varnus — …
Ir išlupęs iš debesio saulę…jis skrieja…
Išskleidęs šakas lyg žaliuosius sparnus…
Ar jūs matėtė medį? Aš keliu štai šakotų…
Pora rankų — kaip medis gruoblėtas šakas…
Kad su vėtra…žaibu ir griausmu jos kovotų…
Aš turiu dvi darbingas ir laisvas rankas…
Mano rankoms brangiausia — ta Laisvė… Jos nori…
Laisvos arti…apsėti plačius arimus…
Laisvos jausti kas dieną delne duonos svorį…
Duonos kąsnį parnešti kasdien į namus…
Mano rankos — lyg medžio plasnojančios šakos…
Teikia prieglaudą paukšciui nuo sniego…vandens…
Ir į mano rankas ryto saulė patekus…
Tartum moteris glaudžias prie tvirto liemens…
Aš sakau — mano rankos…
Bet argi jos mano…?…
Argi man priklausyti jos gali…?…
Vienas lašas — dalelė plataus okeano…
Ir smiltis — viso kalno dalelė…
Bet juk lašas prie lašo — gausus vandenynas…
O smiltis prie smiltelės — tai kalnas…
Ir todėl dideliam šiam pasauliui…vadinas…
Reikalingas ir mano delnas…
Mano rankos priklauso: ir ariančiam plūgui…
Dalgiui…kertančiam žolę…ir pjūklui…
Staklėms…audžiančioms siula…ir kalvio plaktukui…
Ir raketai — atominio amžiaus stebuklui…
Mano rankos — jos tinka ir minkyti duonai…
Ir medeliui apraišioti šalty…
Nešti vėliavai…žengiant i mūši kolonai…
Savo kritusiam draugui pakelti…
Mano rankos — jų reikia ir gėlei palaistyt…
Kad žiedelis negautų nudžiūti…
Ir paukšteliui iš narvo į Laisvę paleisti…
Ir į saulę Tave pakylėti…vaikuti…!…
Rankų reikia ir ašarai kartais nušluostyt — …
Ir nuo savo…ir svetimo skruosto…
Reikia kūdikio puriai galvelei paglostyt…
Kurios niekas šiltai nepaglosto…
Rankų reikia taršyt savo mylimai plaukus…
Priešo kruvinai rankai sudrausti…
Gero draugo pastogėje kartais sulaukus…
Reikia nuoširdžiai rankai paspausti…
Aš turiu dvi rankas… Jei ir šimtą turėčiau…
Ir tada aš dar jausčiausi menkas…
Nebereikia man aukso…
auksas man nebešviečia…
Man tik šviečia auksinės rankos…
Aš turiu dvi rankas… Ir abi atiduodu…
Jums už vaisių…arimai…už gausų…
Imkit porą tvirtų… imkit porą šakotų…
Mano rankų — jos jums priklauso…
(Autorius nežinomas)
Žodžiai yra Langai…
Jaučiuosi nuteista Tavųjų žodžių…
Nuteista ir tartum išsiųsta toli…
Bet prieš išeidama žinoti noriu…
Ar Tu TIKRAI šitaip galvoji…?…
Kol dar aš gintis nepradėjau…
Iš nuoskaudos ar virpulio kalbėt…
Kol dar nepastačiau aš žodžių sienos…
Sakyki…ar teisingai išgirdau…?…
Žodžiai - tai Langai arba jie Sienos…
Nuteisiantys…išlaisvinantys mus…
Kai aš kalbu ir kai girdžiu…
Te mano protą nušviečia dangus…
Tiek daug dalykų noriu pasakyti…
Kurie man svarbūs ir dabar…ir visados…
Ir jeigu žodžiai nepadėtų…
Tai kas padėtų…ar žinai…?…
Jei priverčiau Tave tylėti…
Jei Tau atrodė…kad nesirūpinau visai…
Tu pabandyk įsiklausyti ir suprasti…
Kad žodžiai - tai mūsų išreikšti jausmai…
(Ruth Bebermejer)
Another…
Another month…
Another year…
Another smile…
Another tear…
Another winter…
A summer too…
But there’ll never be…
Another You…
(Un_forgiven)
Draugsytė…
Draugsytė…
Yra Laisvė…
Yra skrajūnė…
Yra retenybė…
Jai nereikia Stimulo…
Ji pati yra Stimulas…
Ji pasitikti…supranta…
Auga…tirinėja…
Ji šypsosi ir verkia…
Ji nereikalauja ir nesikabina…
Ji nesitiki ir nereikalauja…
Ji yra - ir to užtenka…
(James Kavanaugh)
…
A women
Since we all came from a women,
Got our name from a women,
And our game from a women.
I wonder why we take from women,
Why we rape our women,
Do we hate our women?
I think its time we killed for our women,
Be real to our women,
Try to heal our women,
Cus if we dont we’ll have a race of babies
That will hate the ladies,
Who make the babies.
And since a man can’t make one
He has no right to tell a women
When and where to create one.
(Tupac Shakur)
…
Visi turi teisę
Visi turi teisę į skėtį,
Į savo širdies plakimą.
Visi turi teisę mylėti
Aistringai ir be praradimų
Visi turi teisę į saulę,
Į debesis, miegą, vyną,
Į savo paties apgaulę,
Į savo paties neigimą,
Į pilną stiklinę pieno,
Į maža kvailą šuniuką
( tačiau nesakyt „jis mano
Tik švelniai glostyt kailiuką).
Visi turi teisę žaisti
Ir jei patinka - švepluoti.
Visi turi teisę geisti
Ir apie tai negalvoti.
Visi turi teisę kartą
Išbėgt basi į lietų,
Per šaltį pamiršti paltą
Ir kojines sukeisti vietom.
Dar turi teisę sapnuoti,
Kad skrenda arba krinta.
Visi turi teisę bijoti,
Netgi kai tai nerimta.
Visi turi teisę į tėtį,
Mamą ir tikrą draugą.
Visi turi teisę liūdėti
Ir garsiai verkti kai skauda.
Save, pasaulį ir Dievą
Visi turi teisę kurti.
Laikyti per speigą žiemą
Rankoj vaiko rankutę.
Visi turi teisę į žodį,
Jausmą ir prisiminimą.
Visi turi teisę svajoti
Ir juoktis kada juokas ima
Ir teisę viską iškęsti
Dėl truputėlio teisybės.
Visi turi teisę tęsti
Šį sąrašą lyg begalybės.
(Lauryna Luničevaitė “Žmogaus teisės”)
suzinojau daug